sketerius

sketẽrius sm. (2) Š, NdŽ, KlbII30, GrvT38, BX134(Plš, Švnč), Prng žr. sketera: 1. Meitėlio in sketẽriaus lašiniai per plaštaką Dglš. 2. Arklio sketẽrius – kur karčiai Tvr. 3. Pabuvo duonoj (gerai pasimaitino), ir sketẽrius paraudonavo Vdš. Gausi sketẽriun, kad neklausai Švnč. Gerokai jam per sketẽrių užvožė Ign. Jam nori sketẽriun užnešt Dglš. | prk.: Bet butelis ant sketẽriaus jau bačkelės tupi (d.) Klt.

◊ ant (kieno) sketẽriaus prikatóti pridaryti kam išlaidų: Mes prikatósma in tatos sketẽriaus, ir tegu sau žinais anas Lkm.